Kietas vanduo – ne tik buitinės technikos, bet ir jūsų drabužių priešas. Skalbiant juo spalvos greitai netenka sodrumo, sparčiau dėvisi audinys, skalbiniuose likusios cheminės medžiagos gali dirginti odą.

Drabužiai greičiau dėvisi ir blunka

Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, kuri vandeniui tiekti naudoja tik požeminį vandenį. Jo nereikia dirbtinai valyti ir dažnai galima gerti tiesiog iš čiaupo. Tačiau toks vanduo yra kietas – jame yra kalcio ir magnio jonų. O jūsų drabužiams tai nežada nieko gero.

„Jeigu norite kuo ilgiau nešioti drabužius, pasirūpinkite, kad vanduo, kuriuo skalbiate, būtų minkštas. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nėra skirtumo, kokiu vandeniu skalbiame – vanduo ir tiek. Tačiau toks požiūris nėra teisingas.

Vandens kokybė tiesiogiai susijusi su skalbimo kokybe. Vanduo vilgo skalbinius, tirpdo ir išnešioja nešvarumus, skalbimo priemones, skirsto šilumos energiją, netgi veikia skalbimo mašinos mechaniką. Kietame vandenyje skalbimo priemonės mažiau efektyvios, todėl jų reikia daugiau – tą galite pamatyti pasižiūrėję į skalbimo miltelių pakuotes, kur dozės skirstomos pagal vandens kietumą.

Labiausiai dėl kieto vandens nukenčia drabužiai. Net fiziškai galima pajusti, kad jie tampa kietesni. Tai nėra malonu, ypač jeigu tai drabužis, kurį nešiojate arti kūno. Be to, sukietėjęs audinys yra trapesnis, o tai reiškia, kad jis greičiau susidėvi.

Dėl tos pačios priežasties ir iš tikrųjų balti skalbiniai praranda savo spalvos sodrumą ir ima blukti, o spalvoti – gelsti. Negana to – skirtingose audinio vietose spalvos blunka skirtingai.

Vandens minkštumas ypač aktualus tiems, kurie skalbia tokius jautrius audinius kaip, pavyzdžiui, šilkas. Vandenyje esantys kietieji mineralai gali negrįžtamai pažeisti tokio audinio struktūrą“, – sako „AEG“ buitinės technikos ekspertas Lukas Brazauskas.

Prietaisai genda greičiau

Kalkių nuosėdos greičiausiai išduoda, kad jūsų naudojamas vanduo – kietas. Tokių nuosėdų rasite visur: virduliuose, ant išplautų taurių, vonios plytelių, lygintuvuose.

„Dėl kieto vandens kalkėja skalbyklės kaitinimo elementas. O kadangi jis nėra matomas, žmonės apie šitą problemą sužino, kai būna jau per vėlu – kai nustoja veikti skalbimo mašina. Be to, jeigu jūsų skalbyklės kaitinimo elementas kalkėja, jam įkaitinti prireikia gerokai daugiau elektros energijos, o jums – daugiau pinigų mokant mokesčius.

Norėdami to išvengti, žmonės naudoja nukalkinimo priemones. Tačiau niekada negali žinoti, ar tų priemonių dedi užtektinai, per daug ar per mažai. Tiesa, naujosios skalbyklės šeimininkus įspėja apie tokius dalykus, tad prietaisas gali veikti ilgiau ir maksimaliai efektyviai“, – teigia L. Brazauskas.

Kietas vanduo – nemalonumai odai

Kalkės ne tik gadina buitinę techniką, užkemša vamzdžius, bet ir sukelia kitų nepatogumų.

„Kietu vandeniu skalbiami drabužiai ir patalynė ne tik greičiau dėvisi. Kietame vandenyje sunkiau tirpsta skalbimo milteliai, todėl net ir po skalbimo dalis jų lieka ant audinio. Aukštesnėje temperatūroje išsiskiria ir kalkių nuosėdos, kurių dalelės taip pat lieka ant audinio. Visa tai gali dirginti jautresnę odą, kelti bėrimus.

Dalis žmonių griebiasi alternatyvos ir skalbia muilu, tačiau jis kur kas menkiau putoja ir tirpsta kietame vandenyje. Tad teks labiau pasistengti, kad – ypač ant tamsių audinių – neliktų skalbimo žymių ir viskas atrodytų nepriekaištingai. Juolab kad skalbiant kietame vandenyje, reikės naudoti daugiau skalbimo priemonės“, – sako L. Brazauskas.

Ką daryti?

Nors iš mūsų čiaupų teka kietas vanduo, yra ne vienas būdas, kaip jį suminkštinti, o kartu apsaugoti ir savo skalbinius.

„Vieni naudoja vandens minkštiklius. Jų taip pat dedama ir į dalį skalbimo miltelių. Tiesa, prieš skalbiant reikėtų pasižiūrėti, kokiai vandens temperatūrai jie skirti, nes netinkamai ir nesaikingai naudodami skalbimo priemones, galite pakenkti lygiai tiek pat kaip ir parinkę netinkamą skalbimo programą.

Kiti įsigyja filtrus – jų yra daug ir skirtingų, vieni tvirtinami prie skalbyklės žarnos, kiti – prie vandentiekio vamzdžių ir t. t. Galimas ir paprastesnis sprendimas – dalis naujų skalbimo mašinų turi jonų mainų filtravimo sistemą. Ji iš vandens pašalina mineralus ir tokiu būdu jį suminkština. Dėl to galima skalbti vėsesniu vandeniu – taip efektyviau saugomas skalbinių spalvų sodrumas, išeikvojama mažiau skalbimo priemonių, taupoma elektros energija. Šitoks variantas geras tuo, kad nereikia jokių papildomų priemonių bei dirbtinio skalbimo temperatūros reguliavimo, nes buitinės technikos gamintojai – negalėdami žinoti, kokiu vandeniu skalbiate – tiesiog nustato temperatūros vidurkį“, – tvirtina ekspertas.

Jo teigimu, skirtingiems žmonėms tinka skirtingi sprendimai, tačiau visiems bendra yra tai, kad jie nori paprasto, švaraus ir drabužius tausojančio skalbimo. O to galima pasiekti tik pasirūpinus vandens kokybe.