Jei kas gali atsitikti – tai ir atsitiks. Tokį posakį savu kailiu išgyveno grupės „Sabaton“ koncertą Vilniuje organizavęs „Roko naktų“ tėvas Algirdas Barniškis-Blėka. Sekmadienio vakarą švedų metalo grupės gerbėjai patyrė puikių įspūdžių, net nenujausdami, kiek įtampos tvyrojo užkulisiuose.
„Dar dieną, grupei nusileidus Vilniaus oro uoste, paaiškėjo, kad kartu su jais neatskrido gitaros. „Sabaton“ pas mus atvyko iš Stokholmo per Rygą, kur išvakarėse taip pat surengė koncertą. Tačiau ir ten, kaip vėliau sužinojome, jie dirbo su skolintais instrumentais, nes gitaros dėl kažkokių priežasčių liko Stokholmo oro uoste, taip ir nepasiekusios lėktuvo“, – šiandien jau šypsodamasis pasakoja Blėka.
Jis pats – gerai žinomas sostinės gitaristas, turintis prabangią „Gibson SG“ gitarą, tokią pačią, kokia groja „AC/DС“ siela Angus‘as Young‘as. „Paskolinau savąją „Sabaton“ gitaristui Tommy Johansson‘ui. Jis susikaupęs pavarto gitarą rankose ir sako: „Toks jausmas, kad ja grojo „AC/DC“, – juokiasi Blėka.
Muzikantas pernelyg neapsiriko: Blėka pats groja projekte „AC/DC Tribute.lt“, kuriame įsikūnija į A. Young‘ą. Natūralu, kad gitara turi ir diržą, išmargintą šios grupės logotipais.
„Tačiau Tommy gerbia „AC/DC“ ir net nepasikeitė diržo, eidamas ant scenos su savo grupe „Sabaton“, kurios vardas sunkiosios muzikos pasaulyje yra taip pat gerai žinomas ir gerbiamas“, – sako A. Barniškis.
Gitaros prireikė ir bosistui Par‘ui Sundstrom‘ui. „Sekmadienį surasti boso penkiastygę, kuri nėra populiariausia, bet tokias mėgsta metalistai, buvo šioks toks iššūkis, bet radome ir penkiastygę bosistui, ir septynstygę kitam „Sabaton“ gitaristui, būgnus vienaip ar kitaip jau buvome išnuomoję. Taigi, sąstatas buvo pilnai aprūpintas instrumentais“, – teigė Blėka.
Tačiau Švedijoje įstrigę instrumentai dar nebuvo blogiausia: P. Sundstrom‘ui, prieš tai su „Sabaton“ grojusiam atviroje jūroje, metalo kruize, prasidėjo žiaurus akių uždegimas. Vilniuje jis pasiguodė nieko nematantis, todėl ant scenos su „Sabaton“ nelipo, – koncerto metu grojo čia pat už užuolaidų.
„Prisiekę gerbėjai manęs klausė, kur gi bosistas. Ir jis tikrai buvo ten, bet atokiau, nei pirmose gretose“, – atskleidžia A. Barniškis.
Kaip menka detalė šioje nutikimų puokštėje atrodė tai, kad ne tik instrumentai, bet ir specifinė grupės apranga nepasiekė jau Rygos, taigi, ir Vilniaus. „Bet kolegos latviai buvo išsprendę šią problemą – jie per pusdienį pagamino „Sabaton“ naujas komufliažines kelnes ir kryžiais margintus marškinėlius, todėl mums bent tuo rūpintis nebereikėjo“, – sako Algirdas.
Vis dėlto jam labiausiai įsiminė tai, kad visoje šioje sumaištyje „Sabaton“, turintys savo vardo festivalį, savo vardo kruizą ir bemaž milijoną gerbėjų „Facebooke“, iš tiesų buvo visiškai paprasti, elgėsi labai šiltai ir draugiškai, už viską dėkojo, gyrė komandos profesionalumą, ir nė akimirką nesuabejojo, ar esant tokioms aplinkybėms eiti ant scenos.
„Jeigu net ir kone apakęs bosistas neatsisakė groti, tai parodė, kad koncertas ištikimiems gerbėjams jiems išties yra svarbiau už bet ką“, – kalbėjo Blėka.
„Sabaton“ koncertas, vykęs Vilniaus „Lofte“ džiugino itin pozityviai nusiteikusią auditoriją. Kaskart pasibaigus kūriniui, sunkiosios muzikos gerbėjai karštai skandavo „Sabaton“ ir rodė pačias gražiausias emocijas. Po tokio susitikimo su lietuviais Švedijos žvaigždės nusprendė, kad dabar tai jau tikrai norėtų išlenkti bokalą. Ir nors sekmadienio naktį Vilniuje veikė ne tiek ir daug pasilinksminimo vietų, Islandijos gatvėje „Sabaton“ surado kokteilių barą, kurį tuoj pat paskelbė geriausia vieta pasaulyje. Iš Vilniaus jie išskrido žadėdami būtinai sugrįžti dar ne kartą.
Na, o organizatoriai metalo koncertų kalendoriuje jau žymi raudonai žiemos festivalį „Roko naktys: Winter“, kuris vasario 13 d. vyks Vilniaus „Siemens“ arenoje. Tąkart ant scenos pasirodys „Sepultura“, „Kreator“, „Aborted“ ir „Soilwork“. Bilietus platina „Tiketa“.
