Bilieto kaina: 10 €
Spektaklio trukmė: 1 val. 30 min. 

Režisierius/ė: Stanislavas Moisejevas

Premjera 2016 m. lapkričio mėn. 16 d.

Scenografė ir kostiumų dailininkė Margarita Misiukova

Yra laikas gyventi ir yra laikas… kovoti. Bet ką daryti, jei esate Ukrainos kariuomenės pulkininkas ir mirštate nuo širdies nepakankamumo dar prieš karą?

Ukraina, 2014-ieji. Saša, jau kuris laikas anapilin iškeliavęs karininkas, yra visiškai įsitikinęs, kad mirtis – anaiptol nepakankamas pasiteisinimas tam, kuris prisiekė ginti savo tėvynę, ypač po šeštosios mobilizacijos. Dėl to jis yra pasiryžęs grįžti į šį pasaulį, į politinių neramumų kamuojamą Ukrainą, ir eiti į karo mūšio lauką. Jo žmona bei nėščia podukra su tuo nesutinka, jos nenori dar kartą patirti netekties skausmo. Moterys prieštarauja savanaudiškai vyrų pasaulio logikai, pagal kurią jos tegali laukti ir gedėti – ir vis tiek (iš)gyventi sudėtingiausiomis sociopolitinėmis bei asmeninėmis aplinkybėmis.

Natalija Vorožbit (g. 1975, Kijeve, Ukraina) – dramaturgė, scenaristė, kuratorė. 2000 m. baigė Maksimo Gorkio literatūros institutą Maskvoje. Pirmosios sėkmės sulaukė pjesė „Galka Motalka“ (literatūrinis apdovanojimas „Eureka“, 2004). Vėliau parašo tokias pjeses kaip „Širma“ (2004), „Ko tu nori, Ukrainos dieve?“ (2004), „Demonai“ (2004), „Prisijunk“ (2005), „Khomenko šeimos kronikos“ (2007), „Baubas“ (2013), kurios pristatomos Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Jungtinės Karalystės teatrų scenose. Pjesę „Klėtis“, kurią Vorožbit parašė remdamasi savo senelės prisiminimais apie badą Ukrainoje 1932-33 m., pastatė Karališkoji Shakespeare‘o trupė 2009 m. Vienas paskutinių Vorožbit darbų – „Maidano dienoraščiai“, buvo pristatytas ir Lietuvos teatro žiūrovams „Naujosios dramos dienų“ metu 2014 m. Vorožbit taip pat dirba su įvairiais televizijos ir kino projektais, parašė scenarijų populiariam televizijos serialui „Mokykla“, kino filmui „Plieninis drugelis“ (2012), šiuo metu kartu su Serhijumi Žadanu rašo scenarijų filmui „Vorošilovgradas”, rašo tarptautiniams teatrų festivaliams, britų teatrui. Yra viena svarbiausių Rusijos ir Ukrainos naujosios dramos autorių, viena iš dokumentinio teatro „Teatr.doc“ Maskvoje ir „Teatras migrantas“ Kijeve bendraįkūrėjų, šiuolaikinės dramos festivalio „Aktualių pjesių savaitė“ Kijeve organizatorė, viena iš menų festivalių „Gogolfest“ ir „Pogrankult“ kuratorių.

Stanislavas Moisejevas (g. 1959, Charkove, Ukraina) 1981 m. baigė Kijevo I. Karpenko-Karij valstybinį teatro meno institutą. Savo, kaip režisieriaus, karjerą pradėjo Sumų M. Ščepkino dramos teatre. 1988 m. tapo Užkarpatės srities Užgorodo muzikinio–dramos teatro meno vadovu. 1996 m. paskirtas Kijevo Jaunojo teatro meno vadovu. Daugiausia dėmesio skirdamas pasaulinės klasikos kūriniams, Moisejevas eksperimentuoja su žinomais tekstais, juos transformuoja į visiškai šiuolaikinius pastatymus. Tuo pačiu metu jo dėmesį traukia tiek Ukrainos, tiek ir užsienio šiuolaikinių autorių kūriniai. Savo darbais režisierius kalba apie šiuolaikinį pasaulį, aštrias Ukrainos socialines ir politines problemas. Per savo karjerą jis pastatė daugiau nei 60 spektaklių Ukrainoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Garsiausi spektakliai: Moljero „Don Žuanas“ (1997), W. Shakespeare‘o „Hamletas“(2000), H. Ibseno „Heda Gabler“ (2001), A. Čechovo „Dėdė Vania“ (2003), I. Koval „Liūtas ir liūtė“ (2001), J. Andruchovičiaus „Moscoviada“ (2006), J. Glovackio „Ketvirtoji Sesuo“ (2007), J. Mayorgos „Meilės laiškai Stalinui“ (2012), N. Vorožbit „Usnies žiedas“ (2013), A. Strindbergo „Erikas XIV“ (2015). Moisejevas taip pat dėsto nacionaliniame teatro, kino ir televizijos universitete (Kijevas). Nusipelnęs Ukrainos meno veikėjas (1999), Ukrainos liaudies artistas (2009). Nuo 2012 m. Ukrainos nacionalinio Ivano Franko vardo dramos teatro meno vadovas.

Vaidina:

Ligita Kondrotaitė, Rimantas Teresas, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė