Bilietų kaina: 8-10 Eur

Libreto autorius Robert Gilbert ir Per Schwenzen, dainų tekstai Robert Gilbert, libretą vertė Nerijus Petrokas
Režisierius Nerijus Petrokas
Dirigentas Vidmantas Kapučinskas
Scenografas Frieder Klein (Austrija)
Kostiumų dailininkė Rita Kosmauskienė
Baletmeisteris Alfredas Kondratavičius
Chormeisteris Algirdas Viesulas
Šviesų dailininkė Romualda Petrikaitė
Pastatyminės dalies vedėja Renata Lokcikienė
Operetė žiūrovus perkelia į svajonių salą

Tai tikra užburiančios muzikos, temperamentingų šokių ir akį veriančių spalvų fiesta. Svajonių saloje, kaip ir pridera tokio pavadinimo vietovei, yra visko: romantiškų meilės istorijų, greit užverdančių aistrų, paslapčių, vilčių, neįtikėtinų nutikimų.
„Svajonių sala“ ir būtų likusi tolima svajone Muzikiniam teatrui, jei ne austrų kompozitoriaus Roberto Stolco ( Robert Stolz ) muzikinio palikimo paveldėtojas Hansas Stolcas, ( Hans Stolz ), suteikęs teisę nemokamai pastatyti savo dėdės kūrinį . Vidmantas Kapučinskas, Panevėžio muzikinio teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas, sakė, kad neįmanoma buvo nusipirkti tokį kūrinį dėl jo brangumo. Todėl , kai H.Stolcas pasiūlė operetės partitūrą, teatro vadovas tik rankomis sumojavo, o vėliau negalėjo patikėti, kad kūrinys dovanojamas.
Atvažiavęs į operetės „Svajonių sala“ premjerą Panevėžio muzikiniame teatre H.Stolcas sakė manąs , kad kūrinys, kurio siužetas rutuliojasi pietų šalyje ir kuriame skamba Lotynų Amerikos muzikos ritmai, turėtų sudominti Lietuvos gyventojus. Pasak svečio, operetė savitai suskamba, išvertus libretą į lietuvių kalbą.
„Dovana – išraiška ilgametės draugystės su šios operetės režisieriumi, su scenografu, todėl džiaugiuosi galįs padovanoti kūrinį, kuris mažam miestui finansine prasme būtų nelabai įkandamas. Operetė „Svajonių sala“ pastatyta daugelyje šalių: Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Italijoje ir kitų šalių teatruose, festivaliuose. Lietuvoje aš lankausi pirmąkart ir buvau maloniai nustebintas panevėžiečių draugiškumo, dėmesingumo“, – teigė H.Stolcas.
Režisierius Nerijus Petrokas sakė , kad spalvingą egzotišką spektaklio atmosferą pirmiausia kuria pati R.Stolco muzika. Kompozitorius daug kūrė kino filmams ir yra laimėjęs „Oskarą“ . Režisierius teigė norėjęs dinamiško spektaklio, kadangi operetės muzika labai ekspresyvi, todėl šiek tiek patrumpino libretą. Nesinorėjo, jog tokia įtaigi muzika būtų stabdoma ilgų monologų, reikėjo surasti tokią logiką, kad išliktų svarbiausi siužeto momentai, kofliktai, kurie vestų į siužeto išbaigtumą, į finalą.
Operetėje gausu veiksmo, masinių scenų, choreografijos, todėl režisieriui Nerijui Petrokui teko taip apvaldyti sceną, kad joje karaliautų nuolatinė ryškiaspalvė šventė, o ne chaosas. Režisierius pripažįsta, kad tai buvo nelengvas uždavinys, nes scenai trūksta technologinių investicijų. Kadangi operetėje daug paveikslų, kuriuos sudėtinga pakeisti, reikėjo ieškoti vieningo interjerų ir eksterjerų sprendimo. Su šia užduotimi puikiai susitvarkė žymus austrų scenografas Fryderis Kleinas, jau kurį laiką bendradarbiaujantis su Panevėžio muzikiniu teatru.
Veiksmas vyksta mažame Meksikos įlankos salos kaimelyje. Dauguma jo gyventojų – žvejai, svajojantys apie stebuklingą laivą, kuris atplauktų iš svečių šalių ir visus padarytų turtingais. Saloje verda aistros, intrigos, rutuliojasi meilės istorijos ir jas lydinčios pavydo, keršto scenos. Žvejų gyvenimo scenas nuspalvina pietietiškas koloritas, lengvas humoras, temperamentingi šokiai ir itin melodinga muzika, kurioje persipina įvairių stilių ritmai.

Dar tik įpusėjęs versti libretą, režisierius N.Petrokas ėmė galvoti apie tinkamus solistus.