Likus mažiau nei mėnesiui iki Andriaus Mamontovo albumo „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ pasirodymo, muzikantas atidengia vis daugiau nežinomųjų. Šiandien paaiškėjo, kad plokštelės, kurią „FOJE“ lyderis legendinėje „Abbey Road“ studijoje įrašė drauge su Lietuvos kameriniu orkestru, viršelį sukūrė animacinio filmo „Kempiniukas plačiakelnis“ kūrėjas, lietuviškų šaknų turintis amerikietis Kazimieras Prapuolenis. 

Pateikiame trumpą interviu su viršelio kūrėju, kuriame jis pasakoja apie savo darbą su Andriumi Mamontovu.

Kokie jausmai tave aplankė perklausius visą Andriaus Mamontovo albumą „Šiaurės naktis. Pusė penkių“?

• Pajutau žiemą, mišką ir ugnį. Kažkokį nuostabų poetinį būvį, kurio dalimi norisi būti ir man. Muzika buvo rimta, gili ir turinti folko prieskonį. Gražūs gitaros rifai, nuostabi perkusija – visa tai mano širdį privertė plakti greičiau. Kiek vėliau man atsiuntė į anglų kalbą išverstus dainų žodžius. Prisipažinsiu, kad buvau laimingas, kad mano įspūdžiai sutapo su tekstu. Žodžių vaizdiniai buvo iš tiesų labai stiprūs

Kaip šie įspūdžiai atsispindėjo tavo kūrybiniame procese piešiant albumo viršelį?

• Norėjau sukurti šaltą šiaurės Europos mišką, tačiau norėjau, kad jaustųsi, jog tai – žmogaus kūrinys. Muziką sukūrė žmogus, tad ir miškas – kurtas žmogaus. Panaudojau medines lentas, sukaltas taip, kad primintų Kryžių kalną Lietuvoje. Tankus žmogaus kurtas miškas, sumestas į krūvą, ir sunkiai pereinamas. Blogą nuojautą ar liūdesį sustiprina į mišką nukritę ir apgriuvę sparnuoti namai. Kažkoks neįgyvendintas siekis, nepasiektas tikslas. Aistra ir noras vėl būti kartu su mylimąja. Ar reikia pereiti mišką, kad ir vėl atsidurtum mylimosios glėbyje? Nežinau. Tiesiog taip jaučiau.    

Jeigu tau reikėtų trumpai apibūdinti pagrindinę viršelio idėją, ką pasakytum?

• Iš medinio miško kyla raguota pusiau tikra, pusiau mechaninė ašara – širdis. Ji įkūnija muziką, emociją ir technologiją, kuri įkvepia jai gyvybės. Ašaros apačioje – geležinė širdis (iš dainos žodžių man kylantis įvaizdis). Tokia vizija sklando virš miško, bandydama rasti kelią pas mylimąjį? O gal gentį? O gal ir klausytoją? Tai labai abstraktu, panašiau į jausmą. Pajutau, kad tiesiog reikia daryti taip. Šie ragai – vikingų. Tam, kad sušvelninčiau ragą, pridėjau gėlę, kuri dar ir perteikia mintį, kad pavasaris gyvas ir žiemą.

Ar turėjai progos susipažinti su Andriaus muzika prieš jums susitinkant?

• Deja ne. Apskritai apsilankymas Lietuvoje (L.Z. – Kazimieras Prapuolenis Lietuvoje buvo praėjusių metų rudenį) atvėrė mano mintis ir kūną ir padėjo pažinti vietą, kuri kažkada priklausė mano tėvams. Jų širdis visuomet liko čia. Taigi, tai, kas man buvo tolima, tapo artima. Taip pat vizito Lietuvoje metu susipažinau ir su šalies menininkais. Labai greitai su jais pajutau ypatingą ryšį.

Esu dėkingas Andriui už pasiūlymą sukurti albumo viršelį. Mėgavausi akimirkomis prie savo darbo stalo, kuomet skambant Andriaus muzikai ranka tarsi pati piešė piešinį. Buvau labai laimingas. Taip pat esu labai laimingas, kad Andriui patiko piešinys.