Tolyn žvelgianti muzikos agentūra „8 Days A Week“ dirba ne žodžiais, o darbais ir skelbia pirmąjį vasaros renginį be stogo. Lietuvoje sulauksime dar vienų dabarties žvaigždžių, eksperimentinio džiazo grupės, garsėjančios originaliomis kultinių repo kūrinių interpretacijomis ir savo pačių kūryba. Liepos 10 d. VU Botanikos sode vienintelį pasirodymą Baltijos šalyse surengs kanadiečiai „BadBadNotGood“.
Jei „BadBadNotGood” vardas jums per klaidą naujiena, dabar pats metas su jais susipažinti. Jie toli gražu nėra eilinis džiazo kvartetas. Savo naujausio albumo viršeliui kanadiečiai nusifotografavo prisidengę vien rankšluosčiais, o būgnininkas anksčiau scenoje pasirodydavo su kiaulės kauke. Jų koncerte labiau tikėtina išgirsti „My Bloody Valentine“ ar Adele kūrinio interpretaciją nei klasikinį džiazą ir jo standartus.
Būtent todėl šis ketvertas yra turbūt bene vienintelė eksperimentinio džiazo grupė, per kurios pasirodymus publika šėlsta lyg pankroko koncerte. Jų gerbėjų spektras taip pat itin platus – nuo hipsterių Mac DeMarco ir King Krule gerbėjų iki garbingų universiteto profesorių ir geriausių pasaulio muzikantų.
Nesunku suprasti, kodėl jie yra ta džiazo grupė, kuri patinka net tiems, kurie šiaip jau džiazo neklauso. Pirmiausia jie myli muziką, yra aistringi jos klausytojai ir tiksliai jaučia, kas vyksta šiandienos muzikoje. Jie miksuoja daugybę skirtingų įtakų ir nesitaiksto su jokiomis tradicijomis.
Visi šio instrumentinio kolektyvo nariai – klavišininkas Matthew Tavaresas, būgnininkas Alexanderis Sowinski, bosistas Chesteris Hansenas ir 2016 m. oficialiu nariu tapęs saksofonininkas Lelandas Whitty – užaugo Kanadoje. 2010 m. jie susipažino studijuodami džiazą viename koledže Toronte. Šiuo metu tai vienas karščiausių taškų muzikos pasaulyje. Šiuos profesionalius muzikantus netikėtai suvienijo meilė repo muzikai. Jų karjeros pradžia tapo vaizdo klipas, kuriame jie tik sau būdingu stiliumi interpretuoja kontraversiškos repo komandos „Odd Future“ kūrinius. Dėstytojų ši hiphopo siuita nesužavėjo… Užtat sužavėtas buvo eksperimentinio hiphopo žvaigždė Tyler. The Creator – jo dėka klipas pasklido po internetą.
Vos per kelerius metus koledžo studentai tapo pasaulinių madų diktuotojais ir kiekvieno save gerbiančio festivalio svečiais. Jie yra lyg grandis tarp Johno Coltrane‘o ir Kendricko Lamaro. Ir, kaip teigia įtakingas tinklalapis „Consequence of Sound“, „viena geriausių jaunų džiazo grupių pasaulyje“.
2011 m. išleistą grupės debiutinį albumą sudarė originalios kompozicijos ir tokių atlikėjų kaip „Flying Lotus“, „Gang Starr“, „Joy Division“, Nas interpretacijos. Tiesa, reikia pabrėžti, kad žodis „koveris“ šios grupės atveju nelabai tinka. Jie yra hiphopo ir elektronikos revoliucionieriai, mylimai muzikai suteikiantys naują formą. Šis ketvertas drąsiai žengia rizikingą žingsnį ištikimai išlaikydami originalaus kūrinio sielą, bet įpūsdami savo skonio ir skambesio.
„BadBadNotGood“ buvo iškart pakrikštyti kultine pogrindžio grupe ir apipilti pasiūlymais koncertuoti bei bendradarbiauti. Dabar akivaizdu, kad jie tikrai kažką daro teisingai, nes visi jų mėgstamiausi muzikantai jau yra tapę jų pačių gerbėjais. Festivalyje „Coachella“ jie grojo drauge su Franku Oceanu. Jų muzika skamba režisieriaus ir reperio RZA filme „Žmogus su geležiniais kumščiais ir ką tik pasirodžiusiame „Marvel“ blokbasteryje „Black Panther“. Jie yra vieni iš svečių naujausiame Kendricko Lamaro albume „DAMN.“ ir elektroninės muzikos kūrėjo Bonobo sudarytame rinkinyje. Pats Snoop Doggas yra didelis jų kūrybos gerbėjas ir ne kartą juos „semplino“. Chesteris yra prisidėjęs net prie Rihannos ir Drake‘o dainų kūrimo.
Antrajame albume „BBNG2“ (2012) buvo iškalbingas prierašas: „Įrašuose nedalyvavo nei vienas žmogus, vyresnis nei 21-erių metų.“ Be jų pačių kūrybos, albume skamba Kanye Westo, „My Bloody Valentine“, Jameso Blake‘o, Earl Sweatshirt, Feist kūrinių interpretacijos. „Pitchfork“ įvertino, kokie „lankstūs ir atsipalaidavę“ tapo muzikantai.
Ketvirtasis albumas nutraukė skaičiais pavadintų albumų seriją. „Sour Soul“ įrašytas su legendinės repo komandos „Wu-Tang Clan“ nariu Ghostface Killah ir prodiusuotas „Grammy“ laureato Franko Dukeso, dirbančio su visu reperių žiedu – nuo Kanye Westo iki Post Malone. Šį ryškų posūkį nuo džiazo link sunkesnio hiphopo kritikai pavadino „kinematografiška simfonija“.
Jų karjeros kreivė ir akcijų vertė kyla kasdien. Naujausias albumas „IV“ (2016) sulaukė daugiausia pagyrų. „Išradingiausias ir drąsiausias „BadBadNotGood“ eksperimentas“, – rašė „Noisey“. „Novatoriškas, lakios vaizduotės, tiesiog perpildytas idėjų“, – komplimentus žarstė „Guardian“. Albumo svečių sąrašas skamba lyg „Pitchfork“ geriausios naujos muzikos rinkinys. Tai ir neseniai Vilniuje viešėjusių „Future Islands“ lyderis Samas Herringas, ir šiuo metu turbūt žymiausias pasaulyje saksofonininkas Colinas Stetsonas, ir eksperimentinio hiphopo kūrėjas Kaytranada bei reperis Mickas Jenkinsas. Nieko nuostabaus, kad BBC šį albumą išrinko metų geriausiuoju.
Nors „BADBADNOTGOOD“ suvienijo meilė hiphopui, kiekvienas grupės narys klausosi labai skirtingos muzikos: nuo techno ir shoegaze iki klasikos. Todėl ir jų pasirodyme tikrai nebus kada nuobodžiauti. Jų džiazas kupinas fanko energijos ir repo jėgos. Jie yra dar vienas įrodymas, kad išpopuliarėti įmanoma ne tik su paviršutiniška popmuzika, bet ir su rafinuota džiazo improvizacija.
Jie niekada nesirenka išminto tako, o savo akademinį išsilavinimą panaudoja griaudami taisykles. Sako, dėl to net yra sulaukę piktų laiškų iš savo buvusių dėstytojų. Minia gerbėjų ir kritikų grupę vadina džiazo ateitimi, tačiau jie išlieka kuklūs ir išvis nenori būti priskiriami jokiai kategorijai. „Mes tiesiog bandom kūrybiškai peržengti įvairias ribas“, – sako patys „BadBadNotGood“.
Ačiū už sklaidą!
