Kviečiame į susitikimą su čekų režisieriumi Irži Menzeliu (Jiří Menzel) ir jo filmo „Ypatingai sekami traukiai“ peržiūrą. Filmas yra pelnęs ,,Oskaro“ apdovanojimą, kaip geriausias užsienio filmas.

Jiří Menzel (gimė 1938 m. vasario 23 d. Prahoje) Čekijos kino ir teatro režisierius, aktorius ir scenaristas. Prahos FAMU kino mokyklos auklėtinis, studijavęs 1958- 1962 metais, kuomet formavosi nauja čekų kino banga.

Jiri Menzelis yra American Film Academy narys, vienas iš European Film Academy steigėjų. Jis skaito paskaitas į FAMU atvykstantiems amerikiečių studentams. 1996 metais publikavo pirmąją knygą „Aš nežinau“, po metų pasirodė ir antroji autoriaus knyga „Aš vis dar nežinau“. 2000-2003 metais Jiri Menzelis buvo Vinohrady teatro meno vadovu.

Jo filmuose dažnai dera humanistinis požiūris į pasaulį, sarkazmas ir provokuojanti kinematografija. Jiri Menzelis išgarsėjo su nauja susiformavusia čekų kino banga, tačiau daugiausia prie jo populiarumo prisidėjo filmas „Ypatingai sekami traukiniai” (pagal Bohumilo Hrabalo kūrybą) 1968 metais gavęs ,,Oskaro“ apdovanojimą kaip geriausias filmas užsienio kalba. Tai pirmasis autoriaus vaidybinis filmas. Autoriaus darbas vėl buvo nominuotas ,,Oskarui“  1986 metais, šį kartą į apdovanojimą pretendavo filmas  „Vesničko má středisková“.

Autorius vaidino keliuose savo kurtuose filmuose ir teatro spektakliuose, tarp jų ir „Ypatingai sekamuose traukiniuose“ (Ostre sledované vlaky). Filme ryškios visos kertinės naujojo čekų kino bangos, susiformavusios apie 1960-uosius, kino kalbos ypatybės – punktyrinis siužetas, veriamas į grakščią viena su kita susijusių scenų grandinėlę, subtilus, elegantiškas ir kartu labai žemiškas, žmogiškas, kitaip tariant „čekiškas“ humoras, raiškios, įsimenančios frazės, šviesūs personažai, jaukus ir kartu švelniai komiškas provincijos pasaulis.
Jaunasis Milošas (Václav Neckář), sekdamas savo tėvo – traukinių operatoriaus pėdomis, dirba provincijos geležinkelio stotyje. Stengdamasis dirbti kuo mažiau, Milošas didžiąją laiko dalį leidžia flirtuodamas su žavinga konduktore, tuo pačiu išsisukinėdamas nuo stoties viršininko rūstybės ir siekdamas atsikratyti savo nekaltybe. Tiek profesiniuose, tiek asmeniniuose reikaluose Milošą auklėja perono palydovas, moterų numylėtinis ir pasipriešinimo kovotojas Hubička (Josef Somr), kurio meilės nuotykių kulminacija tampa puikaus stoties telegrafo operatorės užpakaliuko antspaudavimas. Mieguistas traukinių depas tampa savotišku uždaru ekscentriškumo, pokštų ir žaismingos aistros pasauliu, kurį režisierius Jiří Menzelis rikiuoja į komišką, nerūpestingą komediją, kol neišvengiamai įsikiša istorijos jėgos.

Po 1968 m. Sovietų Sąjungos įsiveržimo į Čekoslovakiją, komunistai uždraudė šią juostą ir daugelį metų jos nebuvo įmanoma pamatyti, o Jiri Menzeliui septynerius metus nebuvo leidžiama kurti naujų filmų.