Liepos 13-16 d. Anykščiuose, festivalyje „Devilstone“ – į roko viršūnes pretenduojantys, nostalgiški ir modernūs tuo pat metu – „Graveyard“. Savo karjerą prieš dešimtmetį pradėję švedai pirmą kartą atvyksta į Lietuvą su savo progresyvaus, psichodelinio roko užtaisu.
Jokių ribų ir rėmų – unikalus, įvairialypis skambesys išskiria „Graveyard“ iš kitų rokerių, nes jie varijuoja nuo klasikinio roko iki bliuzo, džiazo ir kitų subtilių muzikinių temų. Tačiau bandymams priskirti jų muziką konkrečiam žanrui jie nuolat priešinasi ir labiau mėgsta būti išskiriami dėl savo neapibrėžtumo, daugiaspalviškumo ir emocinio paveikumo.
Grupė susikūrė 2006 metais, kai keturi muzikantai apleido savo ankstesnius alternatyvios muzikos projektus. „Graveyard“ nariai norėjo groti klasikinį roką, sumaišytą su progresyvaus, psichodelinio ir bliuzinio roko prieskoniais. Neseniai, ankstesniam būgnininkui palikus kolektyvą, „Graveyard“ buvo paskelbę stabdantys savo veiklą, tačiau ilgai be muzikavimo neištvėrė – jau po keturių mėnesių grįžo į sceną su nauju veidu už mušamųjų ir pareiškė, kad daugiau iš jos trauktis neketina.
Kiekvienas, pasiklausęs „Graveyard“, supras, ką norėjo pasakyti šiuo metu gitara grojantis Jonatanas – kad ir kokiam žanrui bandytum priskirti grupę, paprastai ir aiškiai to padaryti neišeina. Tai nei džiazas, nei bliuzas, nei rokas ar sunkusis metalas – grupės skambesyje rasite visko po truputį. Kritikai grupės kūrybą gretina su „Black Sabbath“, „Led Zeppelin“, Janis Joplin ir „The Rolling Stones“ muzikinių viražų junginiu.
„Graveyard“ savo kūryboje kalba apie įvarius dalykus, nors kaip patys su ironija sako, „nedainuoja nei apie drakonus, nei apie burtininkus“. Su trečiuoju albumu „Lights Out“ išryškėjo griežta visuomenės ydas bei socialinę neteisybę kritikuojanti kryptis, o ketvirtojo albumo pavadinimas „Innocence & Decadence” kalba pats už save. Nuo grupės kūrybos neatsiejami ir bliuzo dainoms įprasti tekstai, kalbantys apie meilės ilgesį ir romantišką nostalgiją praėjusioms dienoms.
„Devilstone“ festivalio „Rytų“ scenoje – roko pažiba „Graveyard“, lygiavertė korta „Vakarų“ scenos svarbiausiam ekstremalios muzikos atlikėjui „Satyricon“. Kol apatinėje slėnio scenoje griaudės black‘n‘roll ritmai, viršutinėje scenoje „Graveyard” visus kvies prisiminti septyniasdešimtųjų skambesį ir šėlti klausantis psichodeliško progresyvaus roko!
