Muzikos pasaulyje per pastaruosius kelis dešimtmečius daug kas pasikeitė, tačiau vienas dalykas išliko – jaunai, rėmėjų, prodiuserio ir pažinčių neturinčiai grupei patekti į didžiąją sceną, o tuo labiau – įrašyti albumą, vis dar yra didžiulis iššūkis. Būtent todėl Vilniaus gyvos muzikos klubas „Tamsta“ jau tradiciškai organizuoja jaunų grupių konkursą „Garažas“. Šiais metais konkurso nugalėtoja tapo savo ekscentrišku stiliumi bei energija išsiskyrusi grupė „Miško gyventojai“, kurioje pasirodė ir Raminta Naujanytė-Bjelle, žinoma iš įvairių TV pro-jektų. Konkurso finale grupė atliko dainą, kurios žodžius galima suprasti tik klausantis dainos įrašo atvirkščiai. Ir tai puikiai atspindi grupės muzikinį ir gyvenimo stilių.

Su grupės senbuviu Tomu Simanavičiumi kalbamės apie tai, ar sunku jaunai grupei kurti autentišką muziką, ką jiems reiškia laimėtas prizas – „Kalnapilio“ įsteigta galimybė įrašyti al-bumą, ir apie tai, ar pamatysime „Miško gyventojus“ ant kontraversiškos „Eurovizijos“ scenos.

Pirmasis įkvėpimas – iš filmų suaugusiems

Grupė „Miško gyventojai“ susikūrė 2007 m. Alytuje. Pasak vieno iš seniausių grupės narių T. Simanavičiaus, trijų vaikinų kompaniją įkvėpė muzika iš filmų suaugusiems.

„Norėjome groti „funk“ stiliaus muziką, kuri buvo labai populiari filmuose suaugusiems. Kadangi tuo laikotarpiu išsinuomoti kino filmą buvo daug lengviau nei gauti kompaktinę plokštelę, iš ten ir sėmėmės įkvėpimo. Deja, nieko neišėjo, nes nei vienas nemokėjome groti. Tuomet du metus skyrėme repeticijoms, o debiutavome 2009 m. Alytaus gatvės muzikos dienose“, – pasakoja T. Simanavičius.

Po debiuto sekė grupės pasirodymai įvairiuose klubuose, miesto renginiuose, nedideliuose festivaliuose. Šiandien grupėje išlikę tik du pirmieji jos nariai: gitaristas Tomas Simanavičius ir bosistas Laurynas Motekūnas. Tačiau „Miško gyventojus“ papildė Arminas Bižys, Apolinaras Du-bauskas, Kristupas Kmitas, Haroldas Parulis bei solistė Raminta Naujanytė-Bjelle, žinoma iš įvairių televizijos projektų. T. Simanavičius pasakoja, kad šiandien grupė užsiima savotiška anarchija muzikos kūryboje – groja tai, ką nori ir kaip nori.

„Į šią grupę surinkome draugus, senus pažįstamus, su kuriais kažkada augome. Visi turi savo darbus, kitus užsiėmimus. Kas dirba radijuje, kas vaidina, turime net juvelyrą. Kai kurie grupės nariai groja profesionaliai, tačiau nebūtinai tai, ką nori, ar kas artima jiems. Susirinkę čia leidžiame sau atsipalaiduoti. Juk tai yra scena, o žmonės ateina ne tik pasiklausyti, jie ateina pažiūrėti, pajausti, todėl svarbiausia yra energija, kurią spinduliuoji“, – teigia T. Simanavičius.

Galimybė pasidalinti savo muzika – svarbiausias laimėjimas

Konkursą laimėję „Miško gyventojai“ turės galimybę išpildyti kiekvienos jaunos grupės svajonę – įrašyti ir išleisti pirmąjį savo dainų albumą, kurio leidybą finansuos vienas didžiausių Lietuvos aludarių – „Kalnapilis“. Albumo pristatymas įvyks klube „Tamsta“. Grupės nariai teigia, kad jauniems, nepripažintiems atlikėjams išlikti autentiškiems muzikos pasaulyje yra labai sunku, todėl laimėtas prizas yra itin vertingas.

„Sunku būti originaliais, nes daug kas reikalauja laikytis standarto. Tai, kas nepažįstama, daugelį baugina. Pavyzdžiui, jei nori groti festivalyje, turi groti tai, ką klauso visi. Organizatoriams neužtenka drąsos rizikuoti. Dažniausiai ant scenos matome tuos pačius veidus, o grupių, kurios darytų kažką kitaip nei įprasta, kažką įdomaus, niekas nekviečia. Tas pats galioja ir kitiems renginiams, barams. Šiuo požiūriu vis dar gyvename akmens amžiuje, nors kartais pakaktų grupei suteikti valandą ant scenos dienos metu išbandyti save ir publiką”, – muzikos užkulisius pasakoja grupės „Miško gyventojai“ gitaristas.

Pasak jo, naujos grupės turi atakuoti renginių organizatorius, atkakliai brautis net į mažiausią sceną arba tiesiog pakeisti savo stilių į tokį, kuris nebaugintų ar atitiktų masinį skonį. Todėl proga savaip įrašyti albumą yra tikra dovana muzikantui.

„Mūsų siekiamybė buvo laimėti būtent specialų „Kalnapilio“ prizą. Tokiu tiražu paskleisti savo beprotysčių muziką, savo kosmosą, įtraukti žmones į mūsų sektą, į mūsų religiją – mums tai yra didelis spyris. Spyris įrašyti tokį albumą, kokio niekas iki šiol nėra įrašęs“, – grupės laimėjimą apibūdina T. Simanavičius.

„Eurovizija“ – kodėl gi ne?

T. Simanavičiaus teigimu, grupė į sceną eina linksmintis ir nemano, kad reikia nuolat viską daryti rimtai. Panašiai grupė atsiliepia ir paklausti apie „Euroviziją“ bei galimybę sudalyvauti šiame konkurse.

„Eurovizija“ yra lyg realybės šou, kuriame pilna kvailysčių, bet kartu tai puiki reklama artistams ir šaliai. Šiųmetinius lietuviškos „Eurovizijos“ nugalėtojus „Fusedmarc“ žinau jau labai seniai. Manau, kad tai viena kiečiausių grupių Lietuvoje. Tikiuosi, kad jų laimėjimas reiškia, jog lietuviams pagaliau darosi įdomi kitokia muzika. Tokia tendencija matyti visame pasaulyje, net popmuzikoje – kuo kreiviau, tuo geriau. Muzikos kūrėjai nebesilaiko tam tikrų harmoninių dalykų, keičią kūrinių struktūrą, ritmiką, lipdo dainas iš kelių kūrinių. Aš džiaugiuosi, kad viskas griūva ir kad tai atsispindi ir lietuviškoje scenoje“, – sako T. Simanavičius.

Paklaustas, kas labiausiai trukdo jaunoms grupėms patekti į didžiąją sceną, vyras teigia, kad viskas priklauso nuo pačių muzikantų. Pasak jo, reikia įdėti daug darbo ir mažiau sukti galvą apie populiarumą, galvoti, ar nori būti žvaigžde, ar ne, bandyti kažkam įtikti. O tai, ar muzikantas įdėjo į pasirodymą savo širdį ir dvasią, visada jaučiasi.

„Reikia būti ne žvaigžde, o muzikantu ir linksmintis. Tuomet muzika nebus standartinė, nes bus įdėta tavo energijos. Aš tikiuosi, kad su mūsų energija, kurią skiriame pasirodymams ir su kuria linksminamės po jų, mūsų grupė išgyvens dar bent penkerius metus. Ir gal sudalyvausim ir „Eurovizijoje“, juk turėtų būti geras vakarėlis“, – pokalbį juokais užbaigia T. Simanavičius.