Renginio trukmė: 2 val.
Bilieto kaina: 20,20-26,20 €

Legendinės roko operos specialus tik arenoms skirtas pastatymas!

“Jūratė ir Kastytis” žengia į didžiąją sceną! Gruodį žiūrovų laukia profesionalus, atnaujintas ir gerokai padidintas, ryškiomis spalvomis žibantis, specialus tik arenoms skirtas roko operos pastatymas!

Pasiruoškite išvysti sakmėmis apipintą lietuviško pajūrio meilės istoriją, lydimą ir jums gerai žinomos, ir visiškai naujos muzikos. Išgirskite, kaip garsiausios arijos skambės išskirtinai talentingų vokalistų lūpose.

Jūratę vaidina Aistė Smilgevičiūtė. Kastytį – Vaidas Baumila. Kopų senį – Kostas Smoriginas. Perkūną – Olegas Ditkovskis. Neptūną – Povilas Meškėla. Kastyčio motiną – Evelina Sašenko.

Dvigubai didesnei nei įprasta šokėjų trupei teko nelengva užduotis, spektaklio metu jie spėja persikūnyti į daugybę personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių.

Kompozitoriaus Roko Radzevičiaus ir libreto autoriaus Rimvydo Stankevičiaus kūrinį režisuoja K.Smoriginas. Roko operos choreografija patikėta Gyčiui Ivanauskui, scenografija – Marijui Jacovskiui, kostiumų dizainas – Liukai Songailaitei.

Kompozitorius R.Radzevičius roko operą papildė naujomis negirdėtomis arijomis.

“Jūratė ir Kastytis” visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys, tačiau naujas pastatymas dar labiau sustiprino šį įspūdį. M. Jacovskio sukurta scenografija – pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei L. Songailaitei.

K. Smoriginas tvirtina, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas – ir vienas iš naujų roko operoje skambančių kūrinių “Stintapūkis” , archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti. K. Smorigino operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys – šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko opera įtaigiai pasakoja “istoriją po istorijos”. Jos veiksmas prasideda ten, kur baigiasi garsioji legenda – Perkūnas bausdamas Jūratę sudaužo jos gintaro rūmus. Mylimasis Kastytis lieka krante apraudodamas savo dingusią meilę. Tačiau tuomet siužetas įgyja netikėtą tęsinį, kuriame meilė niekada nemiršta, nugali visas kliūtis ir net atstato sugriautas pilis.